ką čia ir bepridursi. dar vienas penktadienis. tik šį kartą kitoks jis.vėl rašau iš mažųjų raidžių, kapoju trumpais sakiniais. vėl netikiu savimi ir pasauliu.vėl liūdna.eičiau pas kokį psichologą, kad paremontuotų mano ištaškytą, aptryptą asmenybę. gerai, kad neturiu pinigų.todėl rašau čia.
proto balsas užsirūkęs kažkokio įdomaus reikalo.svarsto, apie rėmelius nuotraukoms, nes naujam mano kambary baltos tuščios sienos.visi su savimi užsipisę.geras žodis užsipisti.dabar labai atitinka mano savijautą.įdomiausias klausimas pastaruoju metu – “kas aš?”. tikrai nežinau.sako aš dievinu šaltibarščius.pasisakau už visokių apstumdytųjų teises.moterų ypač.na, gal labiau už lygybę.dar myliu gerą roką.ne kokį ten pirdu pirdu lia lia lia.thats it?ai dar visokia chuinia apie savo nuomonę ir požiūrį, fotografavimą, keliones, nestandartus… Bet tai turbūt smulkmė.kokia aš kitiems.šiandien jaučiuosi niekuo neypatinga pilka liūdna mergaitė su užpistom mintim. let it be.couze not much I can do about it.
ir visdėlto jis sukasi.
