niekam

jeigu ir vėl pradėsiu postą nuo žodžio “užpiso”… nušaukit mane.lietuvių kalba graži ir turtinga.reiktų sinonimo.anyways nepabėgsi nuo fakto, kad taip ir jaučiuosi.ir išvis. nerašau čia kai man gera.nx?

o šiaip būna ir gera.

buvo gera kai lėtai lėtai snigo.per begales kolonėlių grojo Norah Jones.žmonės taškėsi aikštėj ir gatvėse.nepaklusdamos nuotaikai kažkur skubėjo mašinos.šviesoforas pats sau junginėjo šviesas.koks šešetas valandų iki naujųjų metų.vienišos pradžios.tada buvo gera.nebaisu.neliūdna.

aš žinau kas yra sielos ramybė.tai buvo ta akimirka.gera, kad išvis, nors ir retai, pradedu just sielos ramybę.

pridariau daug kvailų dalykų.galėčiau gailėtis.turėčiau gailėtis.

o man px.

nes taip lengviau.niekada nesirinkau gyvenime lengvesnio kelio.sunkesnysis visada pasirinkdavo mane.o man patinka apiplaukti uolas.nuostabi pora.

noriu tik vieno stebuklo – rytoj, kai atsimerksiu, noriu kad būtų praėję metai nuo vakar.

metai nuo mano širdies virpulio.nuo mano silpnumo.nuo skauda.nuo gaila.nuo myliu.

kaip žmonės tai ištveria?kaip vėl gali pradėti iš naujo?

šiandien aš taip mažai suprantu.o ar kada supratau daugiau.

 

iškastruokit jausmus, prašau.

terapija

ką čia ir bepridursi. dar vienas penktadienis. tik šį kartą kitoks jis.pirmas be tavęs. vėl rašau iš mažųjų raidžių, kapoju trumpais sakiniais. vėl netikiu savimi ir pasauliu.vėl labai liūdna.žinau, kad bijosiu mylėti dar kartą.eičiau pas kokį psichologą, kad paremontuotų mano ištaškytą, aptryptą asmenybę. gerai, kad neturiu pinigų.todėl rašau čia.gal geriau. visi sako, kad bus geriau. turbūt bus. tik iki to reikia kažkiek išgyvent, o jėgų kaip tyčia nėra.darbas lievas.ir užpisa.manau pradėsiu tavęs nekęsti.gal taip irgi geriau. tu irgi užpisi. ir užpisa tai, kad nepaisant visko, nenoriu kad man tai praeitų.nenoriu, kad tu praeitum.mes praeitume.kartais skauda taip, kad įkvėpt sunku.užpisu save. turbūt labiausiai.kaip kokia tryda.myliu vajėzau, kaip noriu, px kas ten kaip aj aj aj.jokios savigarbos.gerai, kad dar garsiai tokiu bezdalų nešneku.tyliu sukandusi save, visa esybe norėdama priglusti. ne prie pušies.prie tavęs, kas ir taip aišku.asmenybė suskilo. principai dar bando imituot, kad aš stipri, viską galiu.jausmai lydosi ir taškosi ant sienų.visiškas pyzdec, jei apsireiški kokia tai forma. proto balsas užsirūkęs kažkokio įdomaus reikalo.svarsto, apie rėmelius nuotraukoms, nes naujam mano kambary baltos tuščios sienos.visi su savimi užsipisę.geras žodis užsipisti.dabar labai atitinka mano savijautą.įdomiausias klausimas pastaruoju metu – “kas aš?”. tikrai nežinau.sako aš dievinu šaltibarščius.pasisakau už visokių apstumdytųjų teises.moterų ypač.na, gal labiau už lygybę.dar myliu gerą roką.ne kokį ten pirdu pirdu lia lia lia.thats it?ai dar visokia chuinia apie savo nuomonę ir požiūrį, fotografavimą, keliones, nestandartus… Bet tai turbūt smulkmė.kokia aš kitiems.šiandien jaučiuosi niekuo neypatinga pilka liūdna mergaitė su užpistom mintim apie prarastą/o gal ilgai fantazuotą ir niekada neturėtą/ meilę.let it be.couze not much I can do about it.

ir visdėlto jis sukasi.

senas geras obuolių pyragas vyrams

Obuoliu pyrago receptas vyrams:

 

Paimkite ish shaldytuvo 10 kiaushiniu. Padekite ant stalo likusius 7 kiaushinius, pavalykite grindis.

Kita karta bukite  atidesnis.                                                          

Paimkite bliuduka ir i jo krashta pramushkite

kiaushinius. Nuvalykite stala.

Likusius 5 kiaushinius suplakite mikseriu. Dar karta pabandykite, tik dabar jau i mikseri teisingai istatykite shluoteles.

Nusiprauskite.   |

Ipatingai gerai ishsivalykite ausis. Sudzhiuve kiaushiniai sunkiai ishsikrapshto.

| Dabar liko 2 kiaushiniai. Kaip tik tiek, kiek ir reikejo.            

 Apklijuokite sienas ir lubas laikraschiais.

 

Stikline pripilkite miltu, supilkite i bliuduka su kiaushiniais.

Kitus   800g sushluokite atgal i maisheli.                                    

Jei gerai ishklijavote sienas ir lubas, galite plakti mikseriu.      

Nusimaudykite po dushu.

|

Paimkite 4 didelius obuolius ir ashtru peili.                        

|Didyji pirshta patepkite jodu ir subintuokite.                       

Supjaustykite obuolius kubeliais. Suvalgyti galima tik 2, nes

kiti 2 reikalingi pyragui.

|Suberkite obuolius i bliuduka. Suplakite viska mikseriu.             

|Supilkite teshla i skarda ir pastatykite i orkaite. Jei nekepa -   ijunkite orkaite.

|   Atidarykit langus.

|   Po tokiu pastangu, ramia sazhine galite eiti i parduotuve ir         

|   nusipirkti valgomo pyrago. Ir ka nors ish alkoholio – stresui nuimti. |

mirė meilė vyšnių pavėsy

…ir tada aš išeisiu. Atleidusi sau už skausmą, sukeltą tau, nusišluosčiusi tavo išverktas ašaras. Išeisiu, kai už lango jau bus pavasaris, ir mūsų sodintos vyšnios skendės gyvenimo nepažįstančiuose žieduose. Tu neprašysi. Žinau, neprašysi manęs pasilikti. O ir nereikia.  Širdis, sudaužyta į šipulius, nemoka atleisti. Akys, užtemdytos skausmo, nemato šilumos. Man nieko nereikia – juk už lango žydi vyšnios, o jų pavėsyje miršta MANO meilė TAU.

…O… atrodo, jau MIRĖ.

 

pirmajam įsimylėjimui atminti.

2002

ramybės uostas

…jie sėdėjo kambario prieblandoj ant grindų.žvakių šviesa bandė prasimušti pro cigarečių dūmais užtvindytą orą. Kompas staugė Mamontovo balsu ir bandė įtikint, kad “Žvaigždės kartais krenta”. tai jiems nebuvo naujiena.

 

kvepėjo buitimi.

tiksliau pridegusiom bulvėm.

buvo malonu.

pirmame JŲ bute, pirma diena, kurioje jau buvo JIE, ne ji ir jis, bet JIE. JŲ pridegusi vakariene.nors ore sklande ne tik dūmai.

…tai buvo jausmas. nesuprantamas, iki tol nejaustas jausmas.jį jaučia jūreiviai po didžiules audros grįžę į uosta.

saugumas.ramybe.gilūs atodūsiai.

JIE nugalėjo… savo susikurtus priešus. 

Sunku pamiršt, kad pradžia nebuvo lengva – į šviesą lendančius jausmus nuolat raižė baimė.abejonės.

nebuvo nieko, į ką jis ir ji galėjo atsispirti.

JIE turėjo daug, bet mažai. vienas kito akis, kuriose nuolat ieškojo.nežinodami ko.

buvo akimirkų kai JIE netikėjo nei savimi nei vienas kitu.Žaidimas vadinosi „Rusiška ruletė“.visiškai viskas arba sudaužytos viltys.dabar jie jautėsi jūreiviais, įplaukusiais į savo uostą. 

nes visi turi teisę rinktis.mūsų gyvenimai – pasirinkimo žaidimas.

JIE pasirinko tikėti ir siekti.

apseilėti

Kaip gaila, kad kartais nebūna įmanoma. Pavargęs po dienos darbų. Nuleidęs sunkią galvą. Tu gi norėtum, kad aplink kvepėtų alyvom. Kad čiulbėtų mano lakštingala. O eini per purviną miestą. Ir viskas taip beviltiškai pilka. Taip nelengva, negera, nemiela. Net mano akys atrodo nuobodžios. O ištikrųjų… Mūsų gyvenimai kasdienybės apseilėti.

Megztinis: nesuprantamai paprasta gyvenimo filosofija

Pasaulyje yra milijonai dalykų. Ir vien tam, kad surastum, net atrastum, viso ko esmę turi išbrist iš klausimų liūno ir krist atgal. Ir vėl taip, ir vėl iš naujo. Kol galų gale, kaip vyturys sausį, tau pasitaikys proga užsikabint už kokios atsakymų virvelės. Ir žiūrek tada – po siūlą bedėliojant nusimegzi savo gyvenimo filosofiją. Ir tampysi ją kaip kokį seną megztinį, kuris tik dils ir irs. Bet vistiek bus toks savas ir mielas. Vienintelis tikrai tavo paties prakaitu sukurtas dalykas.

Aš ne rašytoja, todėl visai neverta pykt, kad atitolau nuo aiškinimo apie gyvenimo esmę. Nors kita vertus – nesu taip jau toli, mat gyvenimo filosofija žmogų apgaubia tik kai šis gerokai įgauna patirties, pakenčia skausmų visokių, išgyvena vieną kitą pakylėjimą ir kitokias jausmų vaivorykštės sapalvas… Na, o tos pačios gyvenimo filosofijos turėjimas – jau žingsnis prie pasaulio esmės suvokimo. Tarp mūsų ne filosofų ir ne rašytojų kalbant – tai jau yra ir galas paieškoms. Juk taip ir išeina, kad suk nesukęs, bet susikūrus tą filosofiją į save gali žiūrėt kaip į reikšmingą vienetą, gal net savitą pasaulį, o kadangi tas suvokimas jau grįstas ta filosofija tu puikiai supranti kas, kam, kaip, dėl ko tam pasauly turi būt. Tu pats sukuri esmę. Savo pasaulio esmę. Argi ne žavu? Alpstu iš laimės, kad pavyko išdėtyt tą sudėtingą ir net nebūtinai teisingą mano suvokimą. Gal prisistatyt derėtų? Sveiki, aš indvidualistė su klasikinių vertybių puokšte. Nieko įdomaus. Nors žmonės sako, kad kartais prieštarauju pati sau. Vis gi nesu tokia kvaila, kad taip daryčiau, todėl peršasi išvada, kad buvau nesuprasta, o tai atveria naujus aiškinimų ir įrodinėjimų dirvonus, kuriuose į kairę ir į dešinę galiu savo filosofijos sporas platint. Beje, aš ir ne biologė. Jei vis dar skaitot ir nors ką suprantat… nors ne. Tai veikiausiai neįmanoma. Todėl drasiai drįstu manyti, kad likau viena. Savam lape su savom mintim. Tenka pripažinti, nors ir sau pačiai, kad tai, ką prispausdinau viršuje… na, tai nėra taip jau nesąmoninga… Tik štai esmė tame, kad dar manau, jog gyvenime esmė, o dėl esmės gyvename, yra ta nuostabioji. Meilė. Ir tu pyk nepykęs, kad man taip atrodo. Gali dar ginčytis, kad esmė tai laimė, bet argi be tos garbingosios mano teksto viešnios gali būti laimė? Ir aš atsakysiu. Laimė tai tikslas. Meilė – esmė. Net jai ji ir šaukia ar pyksta. Susiraukia ir nusisukęs užmiega. Gal net knarkia pašonej kai bandai pasauliui pasakyt, kad myli jį. Gal daro tai, už ką Šiaip Kokį nušautum, bet… Meilei leidi. Ir jautiesi laiminga, kai nusibosta būt piktai…

05*05*13 

Kas aš ir iš kur ateinu…

…atrodo yra tokia estrados daina. Tai gerai. Anksčiau dainininkai dainuodavo balsu, o jų dainų tekstai turėjo prasmės. Aišku tie laikai daugiau mažiau praėjo; gerai, kad dar vienas kitas dainorėlis senamadiškai dainų žodžius dėlioja. Ne pagal rimą, o pagal prasmę. Štai ir visų mylimas ir gerbiamas p. Mamontovas paskutiniame savo albume daugelį tekstų modernizavo. “Panoramą – reklamą” ir važiuojam.

Nauji laikai – nauji atradimai. Jei ne dabartinės ilgakojų merginų grupės, vargu ar žinotume, kad papų dainos ne tik pajėgios išsiveržti iš dušo, pademonstruoti savo stipriąją pusę (C) leidybinėms kompanijoms, bet ir vokaliniame tarpupapyje paskandinti tautos ausis ir protus. Šiaip tai irgi negaila.

Bet gi ne apie tai ši daina.

Kritiškai vertinant – aš nei daugiau, nei mažiau – nuostabus Dievo kūrinys. Belekelintamilijardinis egzempliorius su savais update’ais ir downgrade’ais ir bug’ais ir system error’ais. Ir su gyvenimo džiaugsmu ir su nuolat pėmėesiškai svyruojančiomis nuotaikomis bei pasaulio suvokimu ir su socialinio teisingumo troškuliu ir su neapykanta socio-žlibiams.

Mano skrandyje sūpuojasi sarkazmas, tad nevalgiusi galiu sarkastiškai priblokšti jautrios sielos gyvenimo vartotojus.

Froidas rastų ką apie mane pasakyti. Blogiausia, kad man tai patiktų.

 

Chius.